Single Blog

Patalpų su potencialiai sprogiomis atmosferomis vertinimas – viena iš paslaugų, mažinančių sprogimo riziką įmonėse. Sukaupta patirtis vertinant šio tipo rizikas didžiausiose Lietuvos įmonėse mums leidžia pasiūlyti kokybišką darbo vietų vertinimą remiantis tiek Lietuvos teisės aktais, tiek kitų valstybių geros praktikos rekomendacijomis.

Vykdome pilnos apimties ATEX vertinimą, į kurį įeina:

1) zonavimas,
2) įrenginių auditas,
3) „Apsaugos nuo sprogimo“ dokumentų paruošimas.

Mūsų specialistai organizuoja daugybę mokymo seminarų. Savo patirtimi dalinasi su Lietuvos priežiūros institucijomis, verslo įmonėms ir kt. Mūsų ekspertai atestuoti pagal Europos komisijos direktyvas 1999/92/EC bei 2014/34/ES (buv. 94/9/EC).

Valstybinė darbo inspekcija dar kartą atkreipia dėmesį, kad nors sprogimai ir gaisrai nėra dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys, jų pasekmės daugeliu atveju yra labai rimtos ir skaudžios dėl prarastų žmonių gyvybių ir patiriamų ekonominių nuostolių. Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo sprogimo pavojaus, darbdavio pareiga atlikti sprogimo rizikos vertinimą, yra nustatyta 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje. Šios direktyvos nuostatos yra perkeltos į nacionalinį teisės aktą Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262, kurie nustato privalomus būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi įgyvendinti darbdaviai, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo sprogimo pavojaus.

Kaip rodo skaudi tokių įvykių patirtis, sprogimo pavojus gali kilti daugelyje įmonių ir net vykdant tokias veiklas, kur to visai nesitikima. Sprogimą paprastai sukelia lengvai užsiliepsnojančios medžiagos, kurios naudojamos darbo procesuose arba susidaro technologinių procesų metu kaip tarpiniai produktai arba kaip atliekos. Todėl, su sprogimo pavojumi susiduriama ne tik su chemijos ar farmacijos pramonėje, kur įvairių procesų metu yra perdirbamos ir apdorojamos lengvai užsiliepsnojančios dujos, skysčiai ir kietosios medžiagos, sandėliuojant ar transportuojant gamtines dujas ar naftos perdirbimo įmonėse, kur naudojami lengvai užsiliepsnojantys angliavandeniliai, bet su sprogimo rizika gali būti susiduriama ir maisto produktų pramonėje – transportuojant, saugant grūdus, cukrų, ir medienos apdirbimo pramonėje, kai medienos apdirbimo metu susidaro medienos dulkės, ir metalo apdirbimo pramonėje, kai metalų paviršiaus apdirbimo (šlifavimo) metu gali susidaryti sprogios metalo dulkės, ir perdirbimo pramonėje, kai perdirbamos pakuotės, kuriose nebuvo iki galo išnaudotos joje buvusios degios medžiagos, ir daugelyje kitų veiklos sričių, kai dėl įvairiausių priežasčių darbo metu atsiranda lengvai užsiliepsnojančių dujų, garų ar dulkių, kurios, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, su oru sudaro sprogius mišinius, kurie, atsiradus uždegimo šaltiniui, sprogsta ir sukelia skaudžias pasekmes.

Dažnai klystama, manant, kad tam, kad įvyktų sprogimas su skaudžiomis pasekmėmis, reikia, kad lengvai užsiliepsnojančių medžiagų būtų dideli kiekiai, todėl manoma, kad jeigu mūsų įmonėje nėra naudojamos lengvai užsiliepsnojančios medžiagos, procesų vykdymo metu taip pat jos nesusidaro, ar jeigu ir susidaro tai labai mažai, todėl sprogimo rizikos nėra ir baimintis nėra dėl ko, todėl ir sprogimo rizikos vertinti ir prevencinių priemonių imtis nereikia. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, koks sprogimo pavojus įmonėje, kurios pagrindinė veikla daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimas, techninė priežiūra ir remontas, negyvenamų patalpų ir visuomeninės paskirties objektų techninė priežiūra.

Sprogimo rizika turi būti vertinama kiekvienoje darbo vietoje nepriklausomai ar tai yra nuolatinė darbo vieta, kurioje darbuotojai visada susiduria su tais pačiais rizikos veiksniais, ar tai yra laikina darbo vieta, kai darbuotojui duodama vienkartinė užduotis atlikti vieną ar kitą darbą ir toje darbo vietoje darbuotojas gali susidurti su sprogimo pavojumi, kaip atsitiko 2015 m. UAB „Anykščių šiluma“ teritorijoje, kai, šaltkalviui skalūnų dujų saugykloje pjaunant su rankiniu šlifuokliu požeminio skalūnų alyvos metalinio rezervuaro dangtį ir kibirkščiai patekus į rezervuaro vidų, įvyko sprogimas. Primename, kad darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad darbdavys, siekdamas sudaryti saugias darbo sąlygas, turi:

• nustatyti sprogimo pavojų ir vertinti riziką;
• įdiegti specialias priemones, skirtas užtikrinti darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugą ir sveikatą;
• atsižvelgiant į rizikos vertinimą, užtikrinti saugią darbo aplinką ir atitinkamą darbuotojų priežiūrą;
• imtis reikalingų veiksmų ir sudaryti planus, reikalingus koordinavimui vykdyti, kai toje pačioje darbo vietoje dirba kelios įmonės;
• parengti apsaugos nuo sprogimo dokumentą.

Pažymėtina, kad ne formalus įrašas rizikos vertinimo dokumentuose, kad sprogimo rizika yra įvertinta ir sprogimo pavojus nenustatytas, ar formaliai užpildytas apsaugos nuo sprogimo dokumentas, o išsami ir gili vykdomų procesų analizė, sprogimo rizikos visuose technologiniuose procesuose, visose darbo vietose (tiek pastoviose, tiek laikinose) įvertinimas ir tinkamų prevencinių priemonių nustatymas ir įgyvendinimas, gali sudaryti prielaidas dirbti saugiai ir išvengti skaudžių nelaimių.
(VDI informacija https://www.vdi.lt/PdfUploads/Sprogimo_rizika.pdf)