Single Blog

Kasdienybėje dirbdami susiduriame su įvairiomis medžiagomis, kurios nėra draugiškos mūsų odai. Šios medžiagos skirtingai veikia mūsų odą.

• Mineralinė alyva. Dirginti odą gali visų rūšių alyva, įskaitant dyzeliną ir kitus skystuosius degalus, tačiau kai kurių rūšių alyva odą pažeidžia labiau. Alyva sukelia ,,alyvos spuogais“ vadinamą dermatitą: užsikimšus poroms ir prasidėjus užkrėtimui, odoje atsiranda spuogelių ar inkštirų. Jų paprastai atsiranda tik tose vietose, kur oda tiesiogiai lietėsi su alyva ar alyvuotais drabužiais.
• Cheminės medžiagos. Tam tikroms cheminėms medžiagoms, visų pirma stipriems šarmams ir kai kurioms rūgštims, pažeidus odą, atsiveria lėtai gyjančių opų ar žaizdų. Tokios medžiagos yra:
  • sprogiosios medžiagos;
  • kai kurie insekticidai;
  • chromato rūgštis;
  • chlorintieji naftalenai ir difenilai;
  • chromatai;
  • dichromatai;
  • nikelio druskos;
  • gumos vulkanizacijos greitikliai;
  • gyvsidabrio junginiai;
  • formaldehidas – itin stipriai odą dirginanti medžiaga, galinti sukelti sunkų dermatitą.
• Tirpikliai ir riebalų šalinimo priemonės. Ištirpdę natūralius odos riebalus, jie gali sukelti dermatitą. Be to, dėl jų oda tampa mažiau atspari kitoms medžiagoms. Tokios priemonės gali būti:
  • parafinas;
  • terpentinas;
  • naftos produktai;
  • trichloretilenas;
  • ir kiti tirpikliai.
• Degutas, pikis ir akmens anglių deguto produktai. Dėl pikio ir deguto ilgalaikio poveikio gali atsirasti piktybėti linkusių karpų ar opų.
• Kitos medžiagos: Žinoma, kad po ilgo sąlyčio dermatitą sukelia ir kai kurios kitos medžiagos, pavyzdžiui:
  • cukrus;
  • tam tikrų rūšių kietmedis;
  • kai kurių rūšių antibiotikai;
  • cementas;
  • kai kurios gėlės.
• Rūgštinės ir šarminės medžiagos. pH skalė svyruoja nuo rūgščiausios (0,0) iki šarminės (14,0). Žmogaus odos pH vertė paprastai yra neutrali arba silpnai rūgšti (maždaug pH7). Daugelis įprastų produktų yra labai šarminiai arba rūgštiniai, o ilgas jų poveikis gali sukelti dermatitą.

Atlikdami įprastas operacijas, greičiausiai išvengsite ilgalaikio jų poveikio, tačiau jei produktas išsiliejo ar buvo pažeista pakuotė, jūsų drabužiai ar AAP gali būti užteršti iš pirmo žvilgsnio nekenksmingais maisto produktais, todėl padidėja ilgalaikio poveikio rizika.

Įsidėmėkite. Ilgai dirbant labai karštoje ir drėgnoje aplinkoje oda gali tapti mažiau atspari infekcijai.

Kaip sumažinti riziką?

Lengviau išvengti dermatito nei jį gydyti. Taikomos dviejų pagrindinių grupių prevencinės priemonės:

• Su aplinka susijusios apsaugos priemonės. Pavojinga medžiaga pakeičiama odos nedirginančia kita medžiaga. Tačiau kadangi pavojingų medžiagų dažniau aptinkate prekiautojo patalpose, jų pakeisti paprastai neįmanoma. Ventiliacijos ar dulkių ištraukimo įranga taip pat gali būti naudinga.
• Asmeninės apsaugos priemonės. Apsauginiai drabužiai (pvz., pirštinės ir apsauginiai kremai) gali padėti sumažinti odos sąlytį su dirginamosiomis medžiagomis, tačiau būtų geriau apsaugoti ir odą, ir medžiagą tikriausiai liesiančius drabužius. Tai svarbu, nes užterštiems drabužiams liečiant odą patiriamas ilgalaikis medžiagos poveikis, todėl padariniai gali būti gerokai sunkesni. Drabužiams (pvz., apykaklei, rankogaliams ar juosmeniui) trinantis, per audinį prasisunkusi dirginamoji medžiaga gali būti įtrinta į odą. Odą gali dirginti ir per drabužius prasiskverbusios ir su prakaitu susimaišiusios dulkės. Paprastai tai būdinga tik gausiau prakaituojančioms kūno vietoms, pvz., kaklui, pažastims ir kirkšnims.
• Švara po poveikio. Tai reiškia, kad reikia plauti rankas ir kitas neuždengtos odos vietas arba prireikus nusiprausti po dušu. Užtikrinkite, kad produktų likučiai būtų nuplauti arba pašalinti nuo drabužių ir AAP.
• Apsauginiai kremai. Prieš darbą rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kuriais pasitepus, oda padengiama apsaugine plėvele. Taip oda saugoma nuo kenksmingų medžiagų prasiskverbimo į gilesnius audinius.

Pagal: https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/SAMANCTA/LT/Safety/SkinIrritants_LT.htm